Dainų diena 2018
Folkloro kolektyvai. Aukso paukštė 2019

 

Nominacija „Geriausias krašto folkloro ansamblis ir jo vadovas“

 

Laureatas

Biržų rajono kultūros centro Pabiržės skyriaus folkloro ansamblis „Žemyna“ ir jo vadovė Aušra Butkauskienė

 

Nuo 1997 m. gyvuojantis Biržų kultūros centro Pabiržės skyriaus folkloro ansamblis „Žemyna“ vienija aukštaitišką tradicinę muziką, šokį, papročius puoselėjančias šeimas. Aušros Butkauskienės vadovaujamame kolektyve muzikuoja 11 šeimų ir jų vaikų, kurie gimė ir augo girdėdami liaudies dainas, natūraliai perėmė mūsų prosenelių tradicijas ir įsitraukė į kolektyvo veiklą.

Didžiąją repertuaro dalį ansamblio nariai paveldėjo iš dainingų savo tėvų, krašto senolių, kurių muzikinį palikimą surinko ekspedicijose. Kolektyvas puoselėja šiaurės rytų aukštaičių muzikinį palikimą – Biržų krašto sutartinių atlikimo tradiciją: gieda sutartines, skudučiuoja, skambina penkiastygėmis kanklėmis. Ansambliečiai smagiai šoka senovinius tradicinius šokius, pristato regiono tautinius kostiumus bei tarmę.

Ansamblio atliekama tradicinė muzika skamba dviejose kompaktinėse plokštelėse: „Žemyna. Dainos, romansai ir instrumentinė muzika“, „Žemyna. Sutartinės, dainos, pasakojimai ir muzika”, garso ir vaizdo įrašai įtraukti į trumpametražį filmą „Biržų krašto tradicijos“ (rež. Linas Mikuta), Lietuvos nacionalinio kultūros centro DVD leidinį „Kadriliniai šokiai“.

Pabiržiečiai savo krašto tradicinę muziką pristato parengtose koncertinėse programose „Gavau žineły“ (pagal dainų ir sutartinių pateikėjos Onos Smilgienės repertuarą), „Kad Lietuva laisva būtų“ (skirta Pabiržės apylinkių savanoriams), „Žiūr sesula par lungelį“, „Eisim brolė Tėvynės ginti“, „Baltos burės plazda“, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ edukacinėje programoje „A biržiečė vaišin dainuodamus...“.

„Žemyna“ atstovavo Lietuvai tarptautiniuose festivaliuose Lenkijoje, Rusijoje, Latvijoje. Ansamblis dalyvauja Lietuvos dainų švenčių Folkloro dienos programose, tarptautiniuose festivaliuose „Baltica“, „Lingaudala“, „Lauksnos“, „Tek saulužė ant maračių“ ir kt. Kolektyvas filmavosi televizijos projektuose „Duokim garo“ (LRT, II vieta finalo varžytuvėse), „Misija knygnešys“ (LRT), „Mano kiemas“ (LNK), „Didysis pasivaikščiojimas“ („Info TV“), “Menų sala“ (TV8).

„Puoselėdami Šiaurės rytų aukštaičių tradicinę muziką, papročius, tradicijas, atsidėkojame Biržų krašto seniesiems pateikėjams ir kartu tęsiame tai, kas suteikia mums išskirtinumo ir pasididžiavimo“, – prasmingą veiklą apibendrina pabiržiškiai.

 

Aušra Butkauskienė (g.1973 m. balandžio 8 d. Biržuose) – etnomuzikologė, Biržų rajono savivaldybės Švietimo kultūros ir sporto skyriaus etninės kultūros vyriausioji specialistė, Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Agluonėla“ vadovė. Folkloro ansambliui „Žemyna“ vadovauja nuo 2006 m.

Vadovės kūrybos principai, tikslai: kuo patraukliau pristatyti Biržų krašto tradicinę etninę kultūrą, priartinant ją prie šiandieninio žmogaus estetikos, gyvensenos, tautiškumo suvokimo, į senąjį paveldą žvelgti dabarties akimis.

 

Nominacija „Geriausias miesto folkloro kolektyvas ir jo vadovas“

 

Laureatas

Vilniaus miesto apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ ir jos vadovė Inija Trinkūnienė

 

Romuvos apeigų folkloro grupę „Kūlgrindą“ 1989-aisias, Lietuvos atgimimo metais, subūrė Jonas ir Inija Trinkūnai.

„Kūlgrinda“ atlieka ugnies apeigas – garbinama ugnis, dievai, protėviai, giedama, šokama, skamba kanklės, dūdmaišiai, būgnai. Ugnies apeigomis pradedami svarbūs valstybiniai renginiai, iškilmės, šventės, festivaliai, šventinamos vėliavos. Ne mažiau svarbios jungtuvių, krikštynų ir kitos šeimos bei kalendorinių švenčių apeigos pagal baltų papročius. Apeigos vyksta Vilniuje prie Gedimino kapo kalno aukuro, Verkių parke prie Lizdeikos aukuro, Kernavėje, ant kitų piliakalnių ir alkakalnių.

Apeiginio folkloro kolektyvas atgaivina seniausią mums žinomą baltiškąjį folklorą, siekiantį ankstyvuosius viduramžius ir net senosios Europos laikus. Grupės repertuare vyrauja sutartinės, vienbalsės ir daugiabalsės aukštaičių ir dzūkų dainos. Ansamblio dalyviai puošiasi pagal X–XII amžiaus archeologinius radinius rekonstruotais drabužiais. Aprangai būdinga daug žalvario papuošalų, tradiciniais raštais vytų juostų.

„Kūlgrinda“ išsiskiria moderniu požiūriu į folklorą, tęsiant senąsias tradicijas ir pritaikant jas šiuolaikiniam gyvenimui. Originaliu skambesiu ir jaunatvišku entuziazmu pasižymintis ansamblis folklorą sugeba pristatyti šiuolaikinės muzikos gerbėjų auditorijai, neprarasdamas senųjų dainų dvasios. Be tradicinių kalendorinių bei šeimos švenčių, „Kūlgrinda“ taip pat dalyvauja moderniosios muzikos koncertuose, jiems suteikia lietuviškumo, autentiško folkloro skambesiu pasiekia ir sužavi klausytojus. Daug koncertuojanti folkloro grupė nuolat kviečiama į įvairias kalendorines ir muzikos šventes, reprezentacines iškilmes, festivalius, mielai dalyvauja meno projektuose. Per daugiau nei dvidešimt veiklos metų kolektyvas įkvėpė ir išaugino ne vieną dabar jau savarankišką muzikos grupę ir būrį jaunų, baltų pasaulėžiūros paveldą puoselėjančių žmonių.

Kolektyvas įrašė ir išleido devynis teminius muzikinio folkloro albumus: „Ugnies apeigos“, „Perkūno giesmės“, „Prūsų giesmės“, „Giesmės Saulei“ „Giesmės valdovui Gediminui“, „Laimos giesmės“, „Giesmės Austėjai“, kartu su Doniu – kalėdinį projektą „Sotvaras“, „Giesmes Žemynai“. Visose „Kūlgrindos“ kompaktinėse plokštelėse dviem kalbomis (lietuvių ir anglų) pateikiami turinio aprašymai ir dainų tekstai, taigi jos skirtos ne tik Lietuvos, bet ir užsienio klausytojams. Apeiginio folkloro grupės atliekamas dainas ir muziką yra panaudoję lietuviškų animacinių bei pasauliui Lietuvą pristatančių filmų kūrėjai, ansamblio įdainuoti kūriniai naudojami muzikos vadovėliuose, supažindinant su lietuviška dainuojamąja tradicija.

Inija Trinkūnienė (g. 1951 m. spalio 25 d. Kelmėje) – Lietuvos etnologė, folkloristė, kultūros sociologė, senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ vyriausioji krivė.

Vadovės kūrybos principai, tikslai: tradicijos kraičių skrynioje atrasti pačius stipriausius, galingiausius ir paveikiausius liaudies kūrybos lobius ir dalytis jais su visu pasauliu.