LNKC logotipas

Dainų diena 2018
Apie "Aguonėlę 2004"

     Apie konkursinį festivalį
"Aguonėlė - 2004"

      Lietuvos liaudies kultūros centro išplėtota tautinės tradicijos perimamumo sistema  saugo ir globoja visas meno šakas. Jau 33-eji metai, kai rengiami ataskaitiniai koncertai ir iš jų išauginti Lietuvos vaikų ir moksleivių tautinių šokių konkursiniai festivaliai, kuriuos nuo 1986 m. pavadinome pirmojo sceninio šokio "AGUONĖLĖ" vardu. 2004-aisiais apskriejo visą Lietuvą 18-oji “Aguonėlė”, įtraukdama į savo ratą per 13 tūkstančių šokėjų, muzikantų, dainininkų. Tai pirmoji kregždė, skirta tautinio sceninio šokio šimtmečiui paminėti.

  Norisi pasidžiaugti šio konkursinio festivalio nugalėtojais - geriausiomis Lietuvos vaikų šokių grupėmis ir puikiais jų vadovais: tai Kretingos meno mokyklos tautinių šokių kolektyvas RATILĖLIS, vadovė Živilė Adomaitienė; Šiaulių m. Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos grupė STRAKSIUKAS, vadovė Lina Abromaitienė; Šiaulių m. vaikų tautinių šokių grupė ŽALNIERIUKAS, vadovė Adelė Gružienė;  Naujosios Akmenės kultūros centro merginų tautinių šokių grupė, vadovė Birutė Viktoravičiūtė; Vilniaus m. Gabijos gimnazijos jaunimo tautinių šokių grupė, vadovė Jurgita Galdikienė.

  Kai kurių choreografijos ansamblių meninė raiška yra gan aukšto lygio, o jis kasmet  brandinamas. Toks yra šokių ansamblių laureatas - Kauno m. vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų tautinių šokių ansamblis MALŪNĖLIS su 160 laureatukų, (vadovė Birutė Brazdžiūtė), savo kraitėje saugąs jau prieš metus atskridusią "Aukso paukštę". Tokia yra  dainų ir šokių ansamblių laureatė Utenos kultūros centro vaikų ir jaunimo tautinių šokių ir dainų ansamblis VIEVERSA, jungiantis per 140 dalyvių, kuri 2004 metais laimėjo ir  "Aukso paukštę" (vadovė Roberta Macelienė). "Aukso paukšte" apdovanotas Šiaulių miesto kultūros centro šokių ansamblis ŽELMENĖLIAI (vadovė Aldona Masėnienė), šokio sukūry jungiantis ir tėvelius.

  Į ŠOKA LIETUVOS VAIKAI programą - konkursinį festivalį AGUONĖLĖ pirmą kartą įjungtos ir šokio studijos bei šokio teatrai. Akivaizdu, kad ateity reikės tikslinti ir atnaujinti nuostatus (kas yra studija, šokio teatras… ).

  Kviesčiau Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijas, savivaldybes, aukštųjų mokyklų specialistus imtis aktyvių priemonių tobulinti ir įgyvendinti mokymo ir studijų programas ir perduoti šią tradiciją visoms vaikų ir jaunimo amžiaus grupėms visais švietimo lygiais, ypatingą dėmesį skiriant neformaliajam švietimui.

  Jubiliejaus proga sveikinu visus tautinio šokio globėjus, saugotojus, tęsėjus. Tegu kiekvienas, prisilietęs prie šokio, gaivina naują želmenį, augina jį ir puoselėja. Tuo mes esame stiprūs, gyvi tautos dvasia, kuria ir garsinam savo Tėvynę.

Lietuvos liaudies kultūros centro
Choreografijos poskyrio vadovė
Snieguolė Einikytė

***