Projekto tikslas - parengti ir pradėti taikyti valstybės informacinių išteklių (toliau – VII) duomenų architektūros valdymo infrastruktūros veiklos modelį, VII duomenų valdysenos modelį ir sukurti centralizuotai valdomas technines priemones, įgalinančias VII valdytojus / tvarkytojus parengti ir pateikti IS/R duomenis bei jų metaduomenis viešojo valdymo reikmėms, bei patogiai rasti ir gauti viešojo sektoriaus institucijų tvarkomus duomenis tiek verslo plėtrai, tiek ir nevyriausybinių iniciatyvų įgyvendinimui.

Projekto metu bus įgyvendinamos šios pagrindinės veiklos:

Metaduomenų standarto ir aplikacijų programavimo sąsajos (toliau – API) kūrimo ir tvarkymo modelio sukūrimas;Metaduomenims generuoti skirto programinio įrankio sukūrimas ir įdiegimas 15 IS/R, centralizuotos metaduomenų saugojimo bazės ir API repozitoriaus sukūrimas ir užpildymas metaduomenimis ir API sąsajomis iš 15 IS/R;Metaduomenims generuoti skirto programinio įrankio įdiegimas IS/R, centralizuotos metaduomenų saugojimo bazės užpildymas jų metaduomenimis;API repozitoriaus užpildymas API sąsajomis iš IS/R.

Įgyvendinus Projektą bus sukurti šie rezultatai:

Sukurtas metaduomenų standartas;Pradėtas taikyti duomenų valdymo modelis;376 Valstybės informacinėse sistemose ir registruose įdiegtas metaduomenims generuoti skirtas programinis įrankis;376 Valstybės informacinėse sistemose ir registruose įdiegtos API sąsajos, įtrauktos į API repozitorių.

Projektu prisidedama prie 2021-2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-002-01-07-07 „Skatinti duomenų prieinamumą ir pakartotinį naudojimą“ aprašo patvirtinimo“ įgyvendinamo Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 1.7. Skatinti valstybės skaitmeninimą.

Esama valstybės institucinė sandara bei susiklosčiusi veiklos praktika nulemia, kad VII duomenys kuriami ir tvarkomi atskirų institucijų pagal veiklos sritis. VII buvo kuriami negalvojant apie tai, kaip duomenys turėtų dalyvauti bendroje valstybės VII ekosistemoje už įstaigos ribų. Duomenų mainai tarp sistemų iki šiol vyko nekoordinuojamai, kiekvienas naujos sistemos kūrėjas pats sprendė kaip ir ką daryti. Siekiant patenkinti šiuolaikinius valstybės valdymo, administravimo bei piliečių, verslo poreikius reikalingi pokyčiai, kurie decentralizuotai sukurtus VII duomenų modelius pritaikytų vieningam efektyviam naudojimui. Dar daugiau, ES institucijos siekdamos užtikrinti tiek vieningą ES skaitmeninę rinką, piliečių laisvą judėjimą kartu su el. paslaugomis, skatina panašias europines paslaugas, bei yra pateikusi teisėkūros iniciatyvas VII vystymo srityje. Lietuvai svarbu pasirengti dalyvavimui bendrame Europos Sąjungos valstybių narių VII gyvavimo cikle.

Problemos, kurias spręsti yra planuojamas Projektas:

Sunkiai randami reikalingi duomenys (ypač kai reikia gauti iš kitos organizacijos); Sudėtingos duomenų mainų procedūros (ilgai trunkantys derinimai, reikia planuotis kitų metų biudžete lėšas sąsajoms ir t.t.);Nestandartizuoti, ilgai trunkantys ir brangūs skaitmenizavimo sprendimų diegimai; Vis dar nėra atlikta išsami VII inventorizacija, nėra tiksliai centralizuotai žinoma kokie VII yra kaupiami, kaip jie kaupiami;Valstybės informacinių sistemų/registrų (toliau – IS/R) ir jų duomenų turinio dokumentacija yra neskaitmeninta, nepakankamai standartizuota ir susisteminta; Trūksta duomenų ir duomenų architektūros valdymo reguliavimo, valdymo praktikos, atitinkamo rolių ir atsakomybių paskirstymo, duomenų kokybės užtikrinimo priemonių.

Išvardintos problemos gali būti išspręstos kuriant bendrą valstybinį duomenų bei valdymo modelį, t.y. įgyvendinant efektyvią VII valdymo organizacinę struktūrą, sukuriant reikiamą teisinį ir metodinį VII tvarkymo ir valdymo pagrindą, standartizuojant metaduomenų tvarkymą ir duomenų apsikeitimą, sudarantį prielaidas efektyviam VII duomenų tvarkymui ir naudojimui, bei integravimui į Europos Sąjungos duomenų erdvę.

Siekiama nustatyti į ateitį kuriamoms, tobulinamoms IS/R reikalavimus, kurie atitiktų šiuolaikinį valstybės duomenų modelį. Taip pat siekiama pritaikyti priemones jau šiuo metu egzistuojančioms IS/R.

Vieningo duomenų modelio nauda:

Duomenis būtų galima paprasčiau rasti, kadangi duomenų modelis vieningas, mažiau duomenų dubliavimo;Duomenų mainai gali būti realizuoti naudojanti standartines priemones;Bendrasis duomenų modelis užtikrins efektyvų duomenų vientisumą, efektyvų apsikeitimą ir tuo pačiu spartins skaitmenizavimo sprendimų įdiegimą;Įgyvendinus vieningą metaduomenų modelį, VII duomenys jau kūrimo stadijoje jie būtų pritaikyti bendram naudojimui bei apsikeitimui tarp skirtingų VII, sąlygojančiam skaitmenizavimo spartą bei duomenų prieinamumą.

Bendra projekto vertė 16 270 760,26 Eur

Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia 2022 m. spalio 11 d.

Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga 2026 m. balandžio 30 d.

Kontaktinis asmuo Eglė Čepaitienė

„E-kultūros platforma (vieningas suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros ir audiovizualinio turinio, elektroninių paslaugų ir sklaidos portalas)

Projekto finansavimo šaltiniai ir vertė

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

Vertė – 23,8 mln. Eur.

Projekto tikslas

Didinti kultūros prieinamumą ir pakartotinį naudojimą, sukuriant bendrą kultūros įstaigų skaitmeninių duomenų platformą, diegiant integralius organizacinius ir technologinius sprendimus.

Projektu sprendžiama problema

Pagrindinė problema – žemas kultūros skaitmenizacijos lygis ir nepakankamas ar nepatrauklus skaitmeninio / skaitmeninto kultūros turinio prieinamumas.

Problema ir ją lemiantys veiksniai skirstomi į kelis blokus:

neužtikrintas kokybiškų, profesionalių, įvairių kultūros paslaugų tolygus prieinamumas riboja gyventojų įtrauktį į kultūrinį gyvenimą, kultūros turinio raiškos formos ir sklaidos priemonės neatitinka individualių vartotojų bei socialinių grupių poreikių ir lūkesčių;
kultūros įstaigų informacinių sistemų ir duomenų bazių techninių galimybių ribotumas, jų organizacinio, techninio ir semantinio sąveikumo trūkumas, duomenų fragmentacija, ribota prieiga prie informacijos ir duomenų rinkinių, siūlomų el. paslaugų nesuderinamumas ir dubliavimas;
nepakankamos kultūros išteklių valdytojų žinios, kompetencijos ir įgūdžiai, dirbant su autorių teisėms ir gretutinėms teisėms atstovaujančiomis kolektyvinio administravimo asociacijomis dėl kultūros išteklių publikavimo elektroninėje erdvėje ir (per)panaudojimo;
prieigos ribotumas, skaitmeninių sprendimų ir pritaikyto turinio trūkumas negalią turintiems asmenims;
nėra į tikslines grupes (pavyzdžiui, į vaikus, vyresnio amžiaus žmones (65 m. ir vyresni) orientuoto ir diferencijuoto inovatyvaus kultūros turinio (produktų);
senstant technologijoms kyla grėsmė, kad turima informacija gali būti prarasta arba tapti nenuskaitoma ir nebeprieinama vartotojui.

Projektas įgyvendinamas

2023 m. spalio 5 d. – 2026 m. balandžio 30 d.

Projekto veiklos ir poveiklės

Patrauklios vartotojo sąsajos sukūrimas iš dalies konsoliduotai vykdant projektų programą.
„E-kultūros“ platformos sukūrimas – bendro suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros ir audiovizualinio turinio, elektroninių paslaugų ir sklaidos portalo sukūrimas.
Informacinių sistemų / duomenų bazių atnaujinimas ir duomenų sąsajumo užtikrinimas iš dalies konsoliduotai vykdant projektų programą.
Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos modernizavimas.
Informacinės sistemos E-kinas
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mokslo centro Muzikinio folkloro archyvo modernizavimas.
Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos modernizavimas.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro informacinės sistemos modernizavimas.
Elektroninio archyvo informacinės sistemos modernizavimas.
Investicijų projekto rengimas.
Šiuolaikinių technologijų diegimas iš dalies konsoliduotai vykdant projektų programą.
Turinio parengimas ir įkėlimas į „E-kultūros“ platformą (planuojami veiksmai: Europeana formato Data Model taikymo plėtra ir mokymai; dirbtinio intelekto sprendimų paieška ir jo panaudojimas; kultūros turinio atranka; audiovizualinio turinio paieška ir pakartotinio naudojimo skatinimas; kuruoto turinio modelio ir jį atitinkančio turinio rengimas; elektroninių kultūros objektų naudojimo teisinių ribojimų analizė ir jų sprendimas).
„E-kultūra“ komunikacija.
Projekto komunikacijos ir visuomenės informavimo kampanija (planuojami veiksmai: platformos „E-kultūra“ ir jos paslaugų pristatymas atsižvelgiant į skirtingus vartotojų segmentus; visuomenės supažindinimas su kultūrinio turinio įvairove ir panaudojimo galimybėmis; kultūrinio turinio naudojimo švietimo, turizmo, kultūrinių industrijų, verslo srityse skatinimas ir kt.).
Kultūros turinio skaitmeninimas.
Kultūros turinio skaitmeninimas siekiant kurti šiuolaikinio vartotojo poreikius atitinkančius produktus ir paslaugas.

Planuojami rezultatai ir rodikliai

Sukurtas vieningas suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros turinio, elektroninių paslaugų ir sklaidos portalas.
Kultūros įstaigų informacinės sistemos / duomenų bazės (iš viso – šešios), pritaikytos darbui su „E-kultūra“
Sukurti šiuolaikinėmis technologijomis paremti ir vartotojui patrauklūs produktai ir el. paslaugos.
Padidėjusi suskaitmeninto kultūros turinio dalis.
Įgyvendinta komunikacijos strategija.
Pasirašyta ir įgyvendinta daugiau nei 12 sutarčių (susitarimų) su skaitmeninių ir suskaitmenintų kultūros išteklių savininkais dėl išteklių atvėrimo ir prieinamumo vartotojams.
3D formatu suskaitmeninta 50 paminklo statusą turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų (statinių).
Naujų ir patobulintų viešųjų skaitmeninių paslaugų, produktų ir procesų naudotojų skaičius viršys 100 000 (bus fiksuojama 2026 m. gruodžio 31 d.).

Projekto vykdytojas
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Projekto partneriai

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos audiosensorinė biblioteka, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos Respublikos Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, Lietuvos šokio informacijos centras, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, VšĮ „Meno avilys“, Šiuolaikinio meno centras, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Valstybinis choras „Vilnius“.

Atsakingas asmuo

Aidas Sinkevičius, projekto „E-kultūra“ platforma (vieningas suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros ir audiovizualinio turinio, elektroninių paslaugų ir sklaidos portalas)“ vadovas, el. p. aidas.sinkevicius@lnb.lt