Prezidento Gitano Nausėdos patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Sonata Šulcė sako, jog prasidėjus karantinui trūksta skaičiavimų, kiek pinigų jau prarado ir dar praras kultūros sektorius, o kalbant apie švietimą ypač svarbu dėti pastangas, kad karantino išryškinta skaitmeninė atskirtis nedidintų socialinės atskirties.

Interviu 15min S.Šulcė pasakoja apie tai, kokias problemas abiejuose sektoriuose išryškino karantinas, bet atsako į klausimus apie kitas aktualijas: nuo mokyklų tinklo pertvarkos iki paramos žiniasklaidai bei kultūrai ir švietimui skiriamo finansavimo.

Kultūra karantine: skaičiavimų ir prognozių trūkumas

– Kaip vertinate ligšiolinį priemonių planą karantino pasekmėms kultūros sektoriuje mažinti? Ar jis yra pakankamas?

– Man atrodo, sprendimas skirti papildomai 5 mln. eurų kultūros sektoriaus skatinimui yra žingsnis į priekį. Visgi, pasižiūrėjus į kitų šalių kontekstą, manytina, kad tos priemonės galėtų būti didesnės, efektyvesnės ir tikslingiau nukreiptos į tam tikras sritis.

Pavyzdžiui, Lenkija kultūros sektoriaus paramai skiria 4 milijardus zlotų, tai būtų apie 900 mln. eurų. Taip pat Lenkija labai daug kalba apie skaitmeninę kultūrą, tam skiria net 4 mln. eurų. Estijos pavyzdys yra labai iliustratyvus, nes Estijos bendras padarinių švelninimo paketas yra labai panašus į Lietuvos, t.y. iš viso 2,6 mlrd. eurų. Iš to paketo kultūros ir sporto sektoriui yra numatyti 25 mln. eurų. Kai šią sumą išskleidžiame, pamatome, kad Estija vien 6 mln. eurų skiria muziejams, 4 mln. teatrams, 4 mln. eurų muzikos sričiai ir pan.

Kalbant apie Lietuvą, labiausiai norėtųsi tikėtis, kad tai yra tik pirmosios priemonės kultūros sektoriui. O tam, kad būtų imtasi papildomų priemonių, labai norėtųsi atkreipti dėmesį, kad šiame pandemijos laikotarpyje ypač trūksta kultūros sektoriaus trumpalaikių ir ilgalaikių ekonominių skaičiavimų bei prognozių, kad būtų galima įvertinti, kaip pandemija realiai paveiks šį sektorių. Kultūros sektorius užsidarė vienas pirmųjų ir, veikiausiai, atsidarys vienas paskutiniųjų.

– Ekonominius skaičiavimus turėtų atlikti Kultūros ministerija?

– Taip. Turbūt labiausiai norėtųsi palinkėti, kad po šios pandemijos ilgalaikėje perspektyvoje atsirastų kultūros ekonominių skaičiavimų centras, analizės centras, kuris kauptų kultūros ekonominius duomenis ir skaičiavimus. Pandemija atskleidė kultūros sektoriaus inventorizacijos ir duomenų trūkumą...

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/naujienos/prezidento-patareja-s-sulce-apie-per-karantina-isryskejusias-problemas-ir-kulturos-bei-svietimo-finansavima-1104-1304342?copied