Dainų diena 2018
Mes Lietuvos vaikai 2001 -straipsnis

LIETUVOS VAIKŲ IR JAUNIMO CHORŲ FESTIVALIS - KONKURSAS
“MES LIETUVOS VAIKAI”

Lietuva nuo seno garsėja kaip dainuojantis kraštas. Su daina suaugusi Lietuvos istorija, jos kultūra. Gilios ir chorinio meno tradicijos - Dainų šventės, chorų festivaliai ir konkursai. Jos suartina ir vienija žmones, taurina jų dvasinį pasaulį, kuria grožio, gėrio vertybėmis paremtą humanistinę visuomenę. Žinoma, šios tradicijos gyvuos tik tada, kai jos bus puoselėjamos mokykloje. Ne veltui yra sakoma: “Dainuos vaikai - dainuos visa Lietuva”.

Siekiant tęsti ir puoselėti chorinio dainavimo tradicijas, aktyvinti chorinį judėjimą mokyklose, Lietuvos liaudies kultūros centras, Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos muzikos mokytojų asociacija, Lietuvos chorų sąjunga, Klaipėdos chorų bendrija “Aukuras” 2001m. surengė Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalį-konkursą "Mes Lietuvos vaikai". Švietimo ir mokslo bei kultūros ministrai patvirtino festivalio nuostatus ir visapusiškai remė šią šventę.

Šis festivalis buvo kaip dalinė neįvykusios 2000-aisiais Moksleivių dainų šventės kompensacija. Taip jau atsitiko, kad atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę buvo sugriauta Moksleivių dainų švenčių tęstinimo ir periodiškumo tradicija. Dainų šventė - tai ne tik mokyklinių chorų ir kitų kolektyvų koncertinio gyvenimo pakilimas, jo pagyvinimas, bet tai vienas iš pagrindinių renginių, kuris tiksliausiai atspindi bendrąjį visų šalies moksleivių kultūros foną, susieja ir įprasmina įvairiapusišką jų meninį ugdymą, meninę saviraišką ir bene geriausiai integruojasi į tautos tradicijas, kultūrinį jos paveldą.

Tapdama kultūros židiniu, mokykla turi sudaryti mokiniams galimybes lavinti muzikinius gebėjimus, suvokimą vertinti meno kūrinius, įtraukti moksleivius į meninę praktinę veiklą.

Beje, džiugu, kad vyriausybė 2000 m. spalio 30 d. nutarimu ryžosi įteisinti Pasaulio lietuvių ir Moksleivių dainų šventes ir jų periodiškumą. Tai ir buvo vienas iš impulsų surengti festivalį - konkursą “Mes Lietuvos vaikai”.

Norint, kad festivalis - konkursas būtų ne vienkartė, o platesnė akcija apjungianti keletą renginių ir apimanti visą Lietuvą, buvo nutarta jį rengti dviem turais. Prieš tai vasario - kovo mėnesiais buvo surengti mokytojų profesinio tobulinimo seminarai “Vaikų ir jaunimo vokalinio ugdymo problemos. Pasirengimas 2001 m. konkursui - festivaliui Klaipėdoje”, kuriuos vedė LMA docentas, Vilniaus berniukų ir jaunuolių choro “Ąžuoliukas” meno vadovas ir vyr. dirigentas , konkurso “Mes Lietuvos vaikai” vertinimo komisijos pirmininkas Vytautas Miškinis. Organizatorių viltis pateisino seminarų organizavimas vietose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Tai sudarė galimybes gausesniam mokytojų būriui dalyvauti juose. Seminarų metu buvo išdalintas baigaimosios šventės jungtinio repertuaro natos ir vadovai iš karto susipažino su dainom jas atlikdami.

I turas įvyko 2001 m. balandžio mėn. šešiuose apskričių centruose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje. Aktyviai chorai dalyvavo ir sklandžiai vyko pasirodymai Kauno, Šiaulių ir Panevėžio regionuose, Vilniaus ir Klaipėdos regionų chorai dalyvavo atsargiau. Kolektyvus vertino vertinimo komisijos, sudarytos iš gerai respublikoje žinomų chorvedžių, vaikų chorų specialistų. Tai -Vytautas Miškinis, Regina Maleckaitė, Algimantas Lopas, Virginija Katinienė, Saulius Liausa iš Vilniaus, kauniečiai Ksaveras Plančiūnas ir Salvinija Jautakaitė, bei Fabijonas Sereika, Robertas Varnas, Juozas Kubilius iš Klaipėdos. Kai kuriuose regionuose dėl dalyvaujančių kolektyvų gausos teko paralėliai dirbti ir dviem komisijom. Visų kategorijų kolektyvai atliko laisvai pasirinktą programą. Geriausiems jų (apie 40 kolektyvų) buvo rekomenduota dalyvauti ne tik baigiamajame festivalio koncerte Klaipėdos vasaros estradoje, bet ir II turo konkurse. Visi kiti kolektyvai, parengę festivalio programą, kartu su konkurso dalyviais buvo pakviesti pasirodyti baigiamajame festivalio koncerte Klaipėdos vasaros estradoje.

Regioniniuose turuose pasirodė apie 250 kolektyvų (per 7000 dainininkų).

Po regioninių turų pagrindiniai organizaciniai darbai perėjo į Klaipėdą. Per tą laiką uostamiestyje pasikeitė meras ir vėl iš naujo iškilo Klaipėdos vasaros estrados avarinės buklės klausimas. Po ilgų įkalbinėjimų ir posėdžių, Klaipėdos mero iniciativa buvo atrasti remėjai, kurie suremontavo estradą ir parengė ją šventei. Tai retas atvejis respublikoje, kai meras “šeimininkiškai” išsprendžia gana sudėtingus finansinius klausimus.

Taigi birželio mėn. šventė atkeliavo į uostamiesti. Birželio mėn. 16 d. įvyko konkurso finalas. Geriausieji Lietuvos jaunučių chorai varžėsi Klaipėdos “Ąžuolyno” gimnazijos, o jaunių, merginų ir mišrūs - Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salėse. Vertinimo komisijai vadovavo LMA docentas, Vilniaus berniukų ir jaunuolių choro “Ąžuoliukas” meno vadovas ir vyr. dirigentas V.Miškinis, jos nariai - KU profesorius, Klaipėdos mergaičių choro “Aušrinė” meno vadovas Fabijonas Sereika; LRT vaikų choro meno vadovė Regina Maleckaitė; profesorius Algimantas Lopas; docentas, Klaipėdos chorinės bendrijos “Aukuras” garbės pirmininkas Robertas Varnas; Klaipėdos berniukų ir jaunuolių choro “Gintarėlis” meno vadovas Juozas Kubilius. Visą dieną vykęs konkursas suteikė unikalią progą pamatyti beveik visus geriausius (atrinktus regionuose) Lietuvos moksleivių chorus.

Po netrumpų diskusijų, suskaičiavus šimtasias balo dalis Didysis prizas atiteko Šiaulių “Dagilėlio” dainavimo mokyklos berniukų chorui “Dagilėlis” (vad. Remigijus Adomaitis). Atskirose kategorijose nugalėjo: bendrojo lavinimo mokyklų grupėje - Kėdainių “Ryto” vidurinės mokyklos mišrus choras (vad. Vita Dudonienė); chorines klases turinčių bendrojo lavinimo mokyklų, choro studijų muzikos ir meno mokyklų grupėje - Kauno savivaldybės švietimo ir ugdymo skyriaus berniukų chorinio dainavimo mokyklos “Varpelis” 3-4 kl. jaunučių choras (vad. Vilma Masienė ir Irena Gražulytė); Klaipėdos E.Balsio menų gimnazijos jaunių choras (vad. Zita Kariniauskienė); Vilkaviškio vyskupijos KKC vid. muzikos mokyklos merginų choras (vad. Virginija Junevičienė ir Daiva Žardeckienė); Šiaulių “Juventos” vidurinės mokyklos mišrus choras “Juventa” (vad. Rima Gumuliauskienė). Taip pat specialiais prizais buvo apdovanoti: Vilniaus “Ąžuoliuko” muzikos mokyklos jaunučių choras (vad. Edita Narmontienė ir Daiva Leipuvienė), Ukmergės muzikos mokyklos jaunučių choras (vad. Daiva Petrikienė), Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos jaunių choras (vad. Arvydas Girdzijauskas). Daugiausiai “vargo” komisijai suteikė pagrindinio prizo nugalėtojo išaiškinimas. Norisi paminėti ir gerai pasirodžiusius, bei kitas prizines vietas pelniusius chorus, tai - Klaipėdos “Smeltės” vidurinės mokyklos jaunučių choras “Smiltelė” (vad. Regina Valskienė) II vieta; Kauno A.Stulginskio vidurinės mokyklos jaunučių choras ir pop choras “Lašeliukai” (vad. Sonata Radžiūnaitė ir Violeta Česnienė) II vieta; Lietuvos vaikų ir jaunimo centro Dainų ir šokių ansamblio “Ugnelė” jaunučių choras (vad. Valerija Skapienė) III vieta; Utenos muzikos mokyklos jaunučių choras (vad. Lina Jurkaitienė) III vieta; Vilniaus “Minties” gimnazijos jaunių choras (vad. Irena Stanevičienė) II vieta; Šiaulių “Juventos” vidurinės mokyklos jaunių choras “Juventa” (vad. Rima Gumuliauskienė) III vieta; Panevėžio Žemkalnio gimnazijos jaunių choras (vad. Loreta Bajorinienė) III vieta; Vilniaus Naujininkų vidurinės mokyklos jaunių choras (vad. Lina Blebaitė-Šurmaitienė) III vieta; Salantų meno mokyklos jaunių choras (vad. Petras Pučkorius ir Palmira Pučkoriūtė) III vieta; Kauno A.Kačanausko muzikos mokyklos chorinio dainavimo specialybės jaunių choras “Perpetuum mobile” (vad. Beata Kijauskienė); Kretingos meno mokyklos jaunių choras (vad. Birutė Jašinskienė) III vieta; Klaipėdos “Smeltės” vidurinės mokyklos merginų choras (vad. Marius Butkevičius ir Rūta Gribaitė) II vieta; Jurbarko A.Giedriaus - Giedraičio gimnazijos merginų choras (vad. Danutė Lapienė) III vieta; Kauno Kalniečių vidurinės mokyklos merginų choras (vad. Albina Jakubonienė) III vieta; Kauno Vaišvydavos vidurinės mokyklos šv.Cecilijos ateitininkų kuopos merginų choras ( vad. Laima Botyrienė) III vieta; Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų mergaičių choras “Lyra” (vad. Regina Meilutienė) III vieta; Panevėžio konservatorijos pagrindinės muzikos mokyklos merginų choras (vad. Nijolė Karpavičienė) III vieta; Kauno “Vyturio” vidurinės mokyklos mišrus choras (vad. Rinalda Burinskienė) III vieta; Molėtų kultūros centro ir gimnazijos mišrus choras (vad. Birutė Šeškauskienė) III vieta.

Norisi pasidžiaugti iš ties gerai organizuotu renginiu, nes tokio gausaus, dalyvių skaičiumi, konkurso, seniai šalyje nebuvo būvę ( dalyvavo daugiau kaip 40 chorų ), ir padėkoti Algirdui Šumskiui, Juditai Kiaulakytei ir daugeliui kitų, te atleidžia kad visų nesuminėsiu…

Birželio mėn. 17 d. ryte į Klaipėdą pradėjo rinktis ir kiti Lietuvos kolektyvai, kurie atvyko dalyvauti tik festivalyje. Nuo pat ryto prasidėjo jungtinio choro repeticija Klaipėdos vasaros estradoje. Smarkus lietus nesugadino dainorėlių nuotaikos.

15.30 val. dalyviai išsirikiavo tradicinei eisenai Liepų gatvėje. Šventė prasidėjo Kariliono muzikos koncertu, kuriame koncertavo karilionieriai Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius. Uostamiesčio gyventojų sveikinama eisena atėjo į Vasaros estradą, kur 17 val. prasidėjo festivalio koncertas. Šventę pradėjo Vinco Kudirkos “Tautiška giesmė”, kurią dirigavo maestro Robertas Varnas. Dalyviams sveikinimo laišką atsiuntė Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus (beje jis ir šio renginio globėjas), pasveikino miesto meras Rimantas Taraškevičius. Jungtinis choras atliko Eduardo Balsio “Daina apie Klaipėdą”, kurią dirigavo šventės meno vadovas Fabijonas Sereika. Toliau vyko jaunučių, jaunių, merginų ir mišrių chorų pasirodimai. Programą sudarė daugiausiai lietuvių autorių Leonido Abario, Vytauto Miškinio, Bangos Balakauskienės, Stasio Šimkaus, Zitos Bružaitės ir kitų kūriniai. Dirigavo dirigentai iš visos Lietuvos - tai Regina Maleckaitė ir Stasė Skurulskienė iš Vilniaus, Regina Meilutienė iš Kauno, Remigijus Adomaitis iš Šiaulių, Stasė Budginienė iš Plungės ir klaipėdiečiai Regina Valskienė, Juozas Kubilius, Zita Kariniauskienė, Audronė Purlienė. Dainorėlių programą papildė Klaipėdos krašto jungtiniai kanklių ir liaudies instrumentų orkestrų, tautinių ir sportinių šokių kolektyvų pasirodymai. Artėjant šventės kulminacijai - finalui į estradą buvo pakviestas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius. Jis pasveikino šventės dalyvius, padėkojo jos organizatoriams ir visų dalyvių bei žiūrovų akyvaizdoje iškilmingai įteikė Pagrindinį prizą konkurso nugalėtojams - Šiaulių “Dagilėlio “ dainavimo mokyklos berniukų chorui “Dagilėlis” ir jo meno vadovui Remigijui Adomaičiui.

Finalą pradėjo Roberto Varno harmonizuota žemaičių liaudies daina “Pjuovė lonkuo šeina” - dirigavo Arvydas Girdzijauskas. Šventės emocinę kulminaciją pasiekė Benny Andersson ir Bjorn Ulvaeus daina “Thank you for the music”, kurią teko ir kartoti. Ją dirigavo festivalio direktorius Algirdas Šumskis. Koncertas pasibaigė Vytauto Miškinio diriguojamu šio festivalio himnu - Vydūno daina “Mes Lietuvos vaikai”.

Festivalyje dalyvavo per 150 chorų bei netoli 50 orkestrų ir šokių kolektyvų, apie 5000 dalyvių. Šventei akompanavo Motorizuoto pėstininkų bataliono “Žemaitija” pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Prano Memėno. Koncerto vedėjai - Klaipėdos dramos teatro aktoriai Nelė Savičenko ir Valentinas Klimas. Daug prisidėjo prie gražios šventės vyksmo šventės direktorius, Lietuvos muzikos mokytojų asociacijos prezidentas Algirdas Šumskis, nuolatinis Klaipėdoje vykstančių chorinių švenčių režisierius Vytautas Blušius bei dailininkas Algis Kliševičius.

“Šių metų Lietuvos vaikų ir jaunimo festivalis -konkursas “Mes Lietuvos vaikai” yra pirmasis respublikinis festivalis Klaipėdoje. Į Klaipėdą ketina atvykti per 6000 dainininkų. Be jų, dalyvaus liaudies instrumentų orkestrai ir ansambliai, liaudies ir sportinių šokių kolektyvai. Tokio masto moksleivijos šventės Klaipėdoje dar nebuvo. Jaunieji dainininkai įsilies į Lietuvos muzikinės kultūros erdvę, parodydami individualų, savitą braižą, patys dvasiškai praturtėdami, pritraukdami vis daugiau muzikos ir meno gerbėjų. Linkime festivalio dalyviams patirti muzikavimo džiaugsmą. Žuvėdrų sparnais tenuskrieja jų daina per gražią Lietuvą” - šiais buklete išspausdintais organizatorių palinkėjimais ir norisi atskleisti šio renginio svarbą šalies kultūrai ir dainų švenčių tradicijos ateičiai. Klaipėdos mero palinkėjimai “…Klaipėda su džiaugsmu laukia čia atvykstančių jaunųjų dainininkų ir su geriausiais palinkėjimais išlydi kiekvieną žadantį sugrįžti. Kur kitur, jei ne pas mus, šventė galėtų būti šaunesnė. Juk čia ir oras gaivesnis, o ir vėjas stipresnis. Tebus prie jūros ir daina skambesnė…” ir švietimo ir mokslo ministro pasižadėjimas šią šventę visakeriopai remti suteikia vilties, kad ne viena dainuojančių, grojančių ir muzikuojančių vaikų karta išaugs kas antrus metus atvykdama prie jūros ir patirdama didelį bendro muzikavimo džiaugsmą.