Pagrindinė svetainė

Barboros Radvilaitės g. 8, 01124 Vilnius
Tel.: +370 5 261 1190, 261 2540
Faks. +370 5 261 2607
El. p. lnkc@lnkc.lt

Naujienos
IN MEMORIAM Lionginas Abarius
2022-04-25

 

2022 m. balandžio 22 d., eidamas 93-iuosius metus, mirė iškilus choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius, prof. Lionginas Abarius. Su jo vardu siejamas daugiatūkstantinio jungtinio dainų švenčių choro skambėjimas, platus ir išraiškingas dirigento mostas, su Lietuvos radijo choru atlikti ir įrašyti į fondus lietuvių kompozitorių kūriniai. „Tai yra Lietuvos choro meno legenda“, – LRT sakė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros prof. Dainius Puišys.

Atsisveikinimas su velioniu – balandžio 29 d. (penktadienį) nuo 16 val. Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ VI salėje (Olandų g. 22). 

Šv. Mišios – balandžio 30 d. (šeštadienį) 8 val. Vilniaus šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos šv. Kazimiero koplyčioje. 

Laidotuvės – balandžio 30 d. (šeštadienį) Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. Urna iš Vilniaus laidojimo rūmų išnešama 12 val. Artimieji prašo atvykusiųjų pagerbti veliono atminimą apsiribojant vienu gėlės žiedu ir dėkoja už suprantingumą.

L. Abarius gimė 1929 m. rugpjūčio 8 d. Maniuliškėse, Zarasų rajone. Pirmasis jo muzikos mokytojas buvo Antazavės parapijos vargonininkas Juozas Dugnas. Nuo 1946 m. Lionginas pradėjo savarankiškai vargonininkauti Avilių parapijos bažnyčioje (Zarasų r.). Baigęs Antazavės progimnaziją, 1948–1953 m. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje pas Aleksandrą Kačanauską mokėsi solinio dainavimo, o pas Antaną Ilčiuką choro dirigavimo. Mokydamasis dainavo ir skudučiavo Lietuvos valstybiniame dainų ir šokių liaudies ansamblyje (1948–1956).

1953–1958 m. L. Abarius choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), doc. Antano Budriūno klasėje. Studijuodamas dirbo su chorais, o konservatoriją baigė su pagyrimu.

1956–1962 m. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikume (dabar – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija) dėstė choro dirigavimą, vadovavo moksleivių choro studijai, dalyvavo 1960 m. respublikinėje dainų šventėje. 1959–1972 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje dėstė choro dirigavimą ir kitus chorvedybos dalykus.

L. Abarius dirbo su Respublikiniu muzikos mokytojų mišriuoju choru, kuris padėjo Lietuvos muzikos mokytojams chorvedžiams pakelti savo kvalifikaciją, surengė koncertų.

1963–1981 m. L. Abarius – Lietuvos valstybinio radijo ir televizijos mišriojo choro meno vadovas ir vyr. dirigentas. Į kolektyvą sutelkęs daugiau kaip 60 dainininkų, atliko apie 1000 įvairių epochų ir stilių kūrinių, surengė per 700 koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose bei svetur: Tadžikijoje, Moldovoje, Ukrainoje, Rusijoje. Kelis šimtus kūrinių choras įrašė į Lietuvos radijo fondus ir plokšteles, kompaktinę plokštelę „Nerimasties atolai“ (2007 m., Baltic Optical Disc).

L. Abarius rengė lietuvių kompozitorių autorinius sukakčių ir choro jubiliejinius koncertus, jo choras dainavo Lietuvos kompozitorių sąjungos plenumų ir suvažiavimų koncertuose ir kituose kultūros renginiuose. Dirigentas daug dėmesio skyrė lietuvių kompozitorių – Juozo Naujalio, Česlovo Sasnausko, Stasio Šimkaus, Eduardo Balsio, Juliaus Juzeliūno ir kt. – muzikai, tačiau propagavo ir užsienio klasikų bei šiuolaikinių kompozitorių – Johanno Sebastiano Bacho, Antonio Vivaldi, Ludwigo van Beethoveno, Giuseppe‘s Verdi, Felixo Mendelsohno, Petro Ebeno ir kt. – kantatų ir oratorijų žanro kūrinius.

Nuo 1981 m. L. Abarius – Lietuvos valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo katedros dėstytojas, nuo 1983 m. vyr. dėstytojas, nuo 1986 m. docentas, nuo 1991 m. Lietuvos muzikos akademijos profesorius, 1988–1995 m. Choro dirigavimo katedros vedėjas. Jo iniciatyva 1989 m. surengtas I jaunųjų dirigentų konkursas ir mokslinė konferencija, 1990 m. – I tarptautinis J. Naujalio jaunųjų dirigentų konkursas. 1989 m. jis dirigavo Baltijos muzikos akademijos studentų jungtiniam chorui Vilniuje, Sankt Peterburge, Maskvoje, Rygoje ir Taline. Išugdė didelį būrį jaunųjų choro dirigentų.

Nuo 1965 m. L. Abarius – visų respublikinių dainų švenčių ir chorų sąskrydžių vyr. dirigentas, 1977 m. III respublikinės moksleivių dainų šventės meno vadovas ir vyr. dirigentas, 1990 m. Lietuvos tautinės dainų šventės, 1994 m. ir 1998 m. Pasaulio lietuvių dainų švenčių Kaune ir Vilniuje dirigentas, 1991 m. Baltijos studentų dainų šventės „Gaudeamus“ dirigentas, 2018 m. Lietuvos šimtmečio dainų šventės vyr. dirigentas, 2019 m. Kauno miesto dainų šventės dirigentas, 2019 m. Aukštaitijos dainų šventės Zarasuose sumanytojas, vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas. Respublikinių dainų švenčių konsultantas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri pirmininkas arba narys.

L. Abarius 1993 m. rugsėjo 5 d. popiežiaus Jono Pauliaus II garbei Vingio parke Vilniuje dirigavo jungtiniam chorui šv. Mišių metu, sukūrė ir dirigavo pontifiko sutiktuvių giesmę „Sveikas, Dievo piligrime“. 1994 m., 1996 m. ir 1998 m. rengė J. Naujalio bažnytinės muzikos konkursus.

L. Abarius sukūrė pasaulietinės ir religinės muzikos kūrinių. Minėtinos dainos „Sedula“, „Beržas“, „Eglė“, stambūs vokaliniai kūriniai „Pavasario sonata“, „Trys spalvos“ (stalinizmo aukoms atminti; atlikta 1989 m. spalio 21 d. autoriaus gimimo 60-mečio proga), „Pavasaris“ ir kt. Skambios dirigento harmonizuotos lietuvių liaudies dainos. Sukūrė nemažai giesmių ir keletą mišių.

1994 m. J. Naujalio bažnytinės muzikos konkurse už mišias „Dieve, globok jaunimą“ L. Abarius pelnė I premiją, o 1996 m. konkurse – I premiją už giesmę „Atleisk man, Viešpatie“. 1996 m. išleista bažnytinės muzikos rinktinė „Iš Tavo rankos, Dieve“. Sudarė choro muzikos natų rinkinių, publikavo straipsnių ir koncertų recenzijų, parašė autobiografinę knygą „Ėjau aš keleliu“ (Kaunas, 2009) ir atsiminimų knygą „Susitikimai“ (Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2019).

1967 m. L. Abariui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas, 1995 m. įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinas, 2006 m. suteiktas Zarasų krašto garbės piliečio vardas, 2010 m. apdovanotas aukso medaliu „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“, 2013 m. – „Aukso paukštės“ nominacija „Už nuopelnus tautinei kultūrai“, 2015 m. – Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, 2016 m. –  Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Apie L. Abarių sukurta dokumentinė apybraiža „Dainos galia“ (2018, scenarijaus autorė ir režisierė Rita Aleknaitė Bieliauskienė), išleista R. Aleknaitės-Bieliauskienės knyga „Toji dainos galia... Lionginas Abarius“ (Vilnius: Kultūros studijos, 2018).

L. Abariaus sūnus – žinomas džiazo pianistas ir kompozitorius Gintautas Abarius (1959–2010), dukra – choro dirigentė ir pedagogė Daina Lazauskienė.