Dainų diena 2018
Veikla

LIETUVOS NACIONALINIS KULTŪROS CENTRAS (LNKC) – taikomojo mokslinio metodinio pobūdžio valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Centre dirba 49 darbuotojai (2021).

Lietuvos nacionalinio kultūros centro nuostatai (patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. ĮV-654)

LNKC ir jo specialistai vykdo šias funkcijas:

teikia metodinę pagalbą ir kultūros ir švietimo įstaigų mėgėjų meno kolektyvams, užsienyje veikiantiems lietuvių bendruomenių kolektyvams, jų vadovams, kultūros centrams;

rūpinasi regionų, kraštų kultūros ir meno šakų savitumo išsaugojimu, remia etninių ir mėgėjų kultūros institucijų (valstybinių ir nevalstybinių), kolektyvų, asmenų veiklą, padeda organizuoti įvairius renginius, renka, tiria ir skelbia etninės kultūros (tautodailės, tautinio kostiumo, muzikinio ir choreografinio folkloro, papročių, liaudies medicinos) paveldą (daugiausia nematerialųjį), rengia ekspedicijas, fiksuoja ir analizuoja mėgėjų kūrybos istorijos raidą, šiuolaikinę raišką, gaivina ir skleidžia įvairias liaudies kultūros formas, skatina ir propaguoja šalies mėgėjų kūrybos vertingiausių tradicijų tęstinumą, naujas jų kultūros raiškos formas;

rengia šalies, regioninius teorinius, praktinius seminarus, kursus, skaito paskaitas, nagrinėja kitų valstybių mėgėjų kultūros raišką ir patirtį, skatina meno kolektyvų, specialistų bendradarbiavimą, dalyvavimą įvairiose tarptautinėse institucijose ir judėjimuose.

LNKC sudaro: Etninės kultūros (Folkloro, tautodailės ir nematerialaus kultūros paveldo specialistai, žurnalo Būdas“ redakcija), Mėgėjų meno kūrybos (Choreografijos, muzikos, teatro specialistai), Regionų kultūros, Bendrasis skyriai.

Liaudies kūrybos archyve sukaupti 198 etninės kultūros rankraščiai, 1 449 garso ir 996 vaizdo juostos, 600 skaidrių, 11462 fotonegatyvai ir fotonuotraukos, 8 301 skaitmeninis foto negatyvas, 11000 choreografinio folkloro aprašų. Biblioteka kaupia Dainų švenčių archyvą, mėgėjų meno visų sričių ir žanrų repertuarą, etninės kultūros, kraštotyros leidinius, filosofinę, sociologinę ir kultūrologinę literatūrą (apie 17000 knygų). Nuo 1995 m Lietuvos folkloro garso įrašų fonotekoje sukaupta virš 550 įrašų, išleistų 1968–2020 m. 2000 metais išleistas leidinys „Lietuvos folkloro garso publikacijų bibliografija“. 

Nuo 1924  surengta 20 Dainų švenčių. 2003 m. UNESCO paskelbė Estijos, Latvijos ir Lietuvos Dainų švenčių tradiciją žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru. 2007 m. priimtas Lietuvos Respublikos dainų švenčių įstatymas.

Rengia įvairių meno sričių ir žanrų tarptautinius renginius – folkloro festivalį „Baltica“ (nuo 1987 m.), instrumentinio folkloro festivalį „Griežynė“ (nuo 1992 m.), Šiaurės ir Baltijos šalių dainų šventę (nuo 1995 m.), Baltijos valstybių vokalinių ansamblių konkursą (nuo 2006 m.), taip pat nacionalinius renginius – solistų ir vokalinių ansamblių konkursą „Sidabriniai balsai“ (nuo 1976 m.), vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkursą „Tramtatulis“(nuo 2005 m.), Lietuvos suaugusiųjų chorų konkursą (nuo 2002 m.; 1977–1987 m. – „Dainuoju darbo Lietuva“, 1960–1977 m. – Dainų švenčių konkursai), Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų konkursinį festivalį „Mes Lietuvos vaikai“, Lietuvos berniukų chorų festivalį-akciją „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“, Pučiamųjų orkestrų čempionatą (visi nuo 2001 m.), Aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalį (nuo 1995 m.), liaudiškų šokių konkursą „Pora už poros“ (nuo 1969 m.), vaikų ir moksleivių konkursinį festivalį „Aguonėlė“ (nuo 1986 m.; 1976–1986 m. – Tautinių šokių ansamblių konkursas), jaunimo liaudiškų šokių ansamblių konkursą „Kadagys“ (nuo 1995 m.), vyresniojo amžiaus žmonių tautinių šokių ansamblių ir grupių koncertinių programų konkursinį sambūrį „Iš aplinkui“ (nuo 2002 m.), lėlių teatrų konkursinę apžiūrą „Molinuko teatras“ (nuo 1976 m.), miestų ir rajonų centrų suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūrą ir šventę „Atspindžiai“ (nuo 1991 m.), kaimo teatrų apžiūrą ir šventę „Pastogė“ (nuo 1994 m.), vaikų ir jaunimo teatrų šventę „Šimtakojis“ (nuo 2001 m.). LNKC rengia mėgėjų meno kolektyvų apžiūras, konferencijas, konkursus, liaudies meno parodas, temines etnografinės medžiagos rinkimo konkursus „Etninės kultūros šaltiniai“ (nuo 1994 m.), regionines konkursines apžiūras „Tradicija šiandien“, (nuo 1999 m.). LNKC įgyvendina lietuvių tautinio kostiumo rekonstrukcijas (sukurta 86 lietuvių tautinių kostiumų kolekcija, išleistas leidinys „Lietuvių tautinis kostiumas“ 2006 m.), kryždirbystės tradicijų kompleksinio tyrimo, išsaugojimo ir plėtotės (abi nuo 1991 m.), nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado programą (nuo 2000 m.), dainų švennčių tradicijos tęstinumo programą (nuo 2006 m.) - naujų kūrinių; tautinių kostiumų, muzikos instrumentų meno mėgėjų kolektyvams įsigijimas; geriausių meno mėgėjų kolektyvų vadovų skatinimas; konsultantų tikslinės veiklos organizavimas; leidyba: repertuaro leidiniai, metodinė literatūra, viešinimo ir populiarinimo leidiniai; regioninės dainų šventės ir tradiciją palaikantys renginiai; kvalifikacijos tobulinimo renginiai. 

Nuo 1999 m. įsteigta mėgėjų meno kolektyvų ir jų vadovų metų nominacija „Aukso paukštė“. 1999- 2020 m  apdovanoti 390 mėgėjų meno kolektyvų ir jų vadovų. „Aukso vainikas" (nuo 2006 m. apdovanoti 47 geriausi liaudies meistrai. Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Kultūros ministerija 2005 m įsteigė premiją "Geriausias metų kultūros centras". Šia premija apdovanoti 66 kultūros centrai.

Lietuvos nacionalinis kultūros centras rengia ir leidžia metodinę literatūrą, knygas (ir skaitmenines), garso įrašus kultūros ir švietimo specialistams, visuomenei, publikacijų serijas: „Gyvoji tradicija“ (nuo 1996 m. išleista – „Atvažiuoja Kalėdos“, „Kupole rože“, „Gyvi ar gyvi“, „Kicu kicu bėbė“, „Pinu pinu pynę“, „Lietuvių tradiciniai valgiai“ ir kiti), „Dainos iš visos Lietuvos“ (nuo 1999 m.; 15 leidinių), „Lietuvių liaudies instrumentinė muzika“ (nuo 1999 m.; 9 leidiniai), choreografinio folkloro rinkinius, studijas ir kitus spaudinius apie muzikinį, choreografinį ir kitą folklorą, kultūros centrus, renginius, taip pat repertuarą mėgėjų meno kolektyvams (pjeses, muzikos leidinius chorams, pučiamųjų ir liaudies instrumentų orkestrams, liaudiškoms kapeloms, liaudiškų šokių grupėms). LNKC leidžia  žurnalą „Būdas“ („Liaudies kultūra“ (1989-2019/1), 1988–1989 m. „Kultūrinis švietimas“),  periodinius informacinius leidinius: „Etninės kultūros renginiai Lietuvoje“ (nuo 1994- 2014 m.) ir „Kūrybos metraštis“ (1998-2008 m.).

Per 79 gyvavimo metus LNKC dirbo virš 360 įvairių specialistų. Iš jų – nemažas būrys ilgamečių, daug nusipelniusių įstaigai darbuotojų: profesoriai Vytautas Jakelaitis ir Algirdas Vyžintas, choreografai Marija Vaitulevičiūtė, Algimantas Astikas, Laimutė Kisielienė, Kazys Poškaitis, režisieriai Alfonsas Zauka, Marija Vyskupaitienė, Stanislava Surkevičienė, teatrologai Antanas Vengris, Gražina Mareckaitė, etnologas Juozas Kudirka, menotyrininkė Giedrė Puodžiukaitytė, chorvedys Petras Puošiūnas, žurnalistas Algimantas Čižauskas. LNKC yra dirbę žymių kraštotyrininkų, rašytojų, kompozitorių (Balys Buračas, Bronius Radzevičius, Justinas Marcinkevičius, Algimantas Raudonikis, Vytautas Barkauskas, Adolfas Krogertas, Justinas Jonušas, Augustinas Kepenis ir kiti).

Per  beveik aštuonis dešimtmečius įstaigos inicijuoti, organizuoti, globoti renginiai ir kitokio pobūdžio darbai – gana saviti ir reikšmingi, jau dabar įrašyti į centro istorijos puslapius. Tai kalvių, audėjų, visų amatų dienos, skulptūrų ansambliai - M.K. Čiurlionio kelias, Raganų kalnas, chorų ir pučiamųjų orkestrų sąskrydžiai, etnografinių ansamblių šventė „Ant marių krantelio“ (1980-1986), konkursai: Dainų švenčių (1960-1985), liaudies šokių „Pora už poros“ (nuo 1969 m.), teatrų festivalis „Baltijos rampa“ (1969-1996), kultūros simboliu tapusi Lietuvos dainų šventė (nuo 1924 m.) ir kt.

1941 m. Vilniuje įkurti Liaudies kūrybos namai, 1960–1979 pervadinti Liaudies meno rūmais. 1979 m. Liaudies meno rūmai ir Kultūros ministerijos Švietimo darbo mokslinis metodinis kabinetas sujungti ir įstaiga pavadinta Moksliniu metodiniu kultūros centru, 1990–2016 – Lietuvos liaudies kultūros centras. O nuo 2016 m. spalio 5 d. - Lietuvos nacionaliniu kultūros centras.

Direktoriai: Vincas Adomėnas (1941–1944), Povilas Sagaitis (1944–1946), Leopoldas Galdikas (1946–1949), Napoleonas Nakas (1949–1953), Vytautas Jakelaitis (1953–1958), Salomonas Sverdiolas (1958–1986), Juozas Mikutavičius (1986–2006), Saulius Liausa (nuo 2006).

Plačiau apie Centro istoriją skaitykite knygoje „Lietuvos liaudies kultūros centrui 60“ (pdf,18.4 Mb).